Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras
Įmonės kodas: 192013926
Odminių g. 12, LT-01122 Vilnius

Visos teisės saugomos. Kopijuoti, platinti informaciją be NISC sutikimo draudžiama.

  • Spausdinti
  • Aplankykite mus Facebook puslapyje
  • užsiprenumeruokite RSS naujienas

Paieška

Užsiregistravusiems NVO bazėje

UŽSIREGISTRUOTI Į NVO BAZĘ

Pamiršote slaptažodį?

NVO duomenų bazės projektas


Prisijungimams naudoti galite šiuos:

  • administratorius@nisc.lt (slaptažodis: nisc2014)
  • organizacija@nisc.lt (slaptažodis: nisc2014)
  • institucija@nisc.lt (slaptažodis: nisc2014)


Duomenų bazės turinys PDF formatu

  •       

Peržiūrėti NVO duomenų bazės projektą

Kalendorius

2017 Balandžio renginiai

PirAntTreKetPenŠešSek
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
PirAntTreKetPenŠešSek

Kontaktai

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras

  • Įmonės kodas: 192013926
  • Odminių g. 12, LT-01122 Vilnius
  • El. paštas info@nisc.lt
  • LT367044060001096326, SEB bankas 70440

Parašykite mums

Kas yra NVO



NVO SITUACIJA IR BENDRADARBIAVIMAS SU VALDŽIA UŽSIENIO ŠALYSE

Dauguma išsivysčiusių, demokratinių bei atviros - pilietinės visuomenės idėją puoselėjančios šalys užtikrina efektyvią ir skladžią nevyriausybinių organizacijų, o taip pat ir piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose bei įsitraukimo į savanorišką veiklą plėtros politiką.

Dauguma išsivysčiusių, demokratinių bei atviros - pilietinės visuomenės idėją puoselėjančios šalys užtikrina efektyvią ir skladžią nevyriausybinių organizacijų, o taip pat ir piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose bei įsitraukimo į savanorišką veiklą plėtros politiką.

Siekiant, jog valstybės institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos (NVO) bendradarbiautų betarpiškai ir teiktų kuo didesnę naudą visuomenei, įvairių ES šalių vyriausybės pasirašė specialius susitarimus su vietos NVO.  

Čia pateikiam keli apibendrinti užsienio šalių NVO ir valdžios institucijų santykių modeliai:

Anglija – 1998 m. Parlamentas pasirašė NVO ir valdžios bendradarbiavimo sutartį:

• Vykdomasis organas – metinis susirinkimas;
• Už įgyvendinimą ir finansavimą atsakinga – Vidaus reikalų ministerija;
• Anglijoje NVO vienija – Nacionalinė savanoriškų organizacijų taryba;
• Pagrindinės susitarimo sritys: finansavimas, konsultacijos, strategijos formavimas, savanorystė, viešųjų paslaugų teikimo užtikrinimas, piliečių sąmoningumo ugdymas;

Velsas – 2000 m. Velso nacionalinė asamblėja pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurią po Asamblėjos rinkimų 2004 m. atnaujino:

• Už įgyvendinimą atsako Ministras Pirmininkas;
• Už įgyvendinimo priežiūrą atsakinga Savanoriškojo sektoriaus partnerystės taryba;
• Susitarimo sritys: konsultacijos, bendruomenės plėtra, NVO finansavimo praktikos kodeksas, socialinis teisingumas, ekonominis vystymasis, švietimas ir mokymasis visą gyvenimą, savivaldos institucijos ir viešosios paslaugos;
• Finansavimas skiriamas iš Asamblėjos biudžeto (tarybos veiklai bei visoms skėtinėms organizacijoms).

Bendrasis Jungtinės Karalysyės priimtas “D. Britanijos susitarimas”: parengtas vyriausybės ir NVO atstovų. D. Britanijos susitarimas atsirado iš dviejų dokumentų: Deakino komisijos ataskaitos „Savanoriškojo sektoriaus ateitis” (1996 m. liepa), kuri siūlė formalų susitarimą tarp vyriausybės ir savanoriškojo sektoriaus; ir Darbo partijos dokumento „Kuriame ateitį kartu – Leiboristų politika dėl partnerystės tarp vyriausybės ir savanoriškojo sektoriaus“ (1997 m. vasaris). 1997 m. liepos mėn. didžiausių NVO skėtinių organizacijų konferencija patvirtino tokio susitarimo būtinybę. Konferencijos dalyviai įkūrė Susitarimo darbo grupę, kurioje dalyvavo žinomi NVO ekspertai ir akademikai. 1998 m. spalio ir lapkričio mėn., po kelių mėnesių konsultacijų, buvo pasirašyti keturi Nacionaliniai susitarimai su Anglijos, Velso, Škotijos ir Šiaurės Airijos vyriausybėmis – pirmieji pasirašyti dokumentai pasaulyje. Vėliau buvo pasirašyti vietiniai susitarimai tarp savanoriškojo sektoriaus ir vietos valdžios bei kitų viešųjų institutų.



Kroatija – 2000 m. Parlamentas priėmė sprendimą dėl Nacionalinės bendradarbiavimo programos tarp Vyriausybės ir Pilietinių organizacijų sektoriaus:

• Už koordinavimą atsakingas atskiras Vyriausybės skyrius;
• Už priežiūrą – Pilietinės visuomenės plėtros taryba;
• Susitarimo sritys: įstatymai, konsultacijos, decentralizacijos klausimai, finansavimas, visuomenės dalyvavimas;
• Finansuojama – tiesiogiai iš valstybės biudžeto.

Kroatijos parlamentas 2003 metais priėmė įstatymą, kuriuo įkuriamas Nacionalinis pilietinės visuomenės plėtros fondas. Šiuo įstatymu siekiama plėtoti pilietinę visuomenę ir užtikrinti nevyriausybinių organizacijų finansinį stabilumą bei plėtrą. “Kroatijos bendradarbiavimo programa” priimta Vyriausybės 2000 m. gruodžio mėn. Programa išdėsto bendradarbiavimo tarp NVO ir Vyriausybės principus bei modelius. Ji buvo paremta vieno nacionalinio ir keturių regioninių seminarų “Pilietinės visuomenės vystymas Kroatijoje – Bendradarbiavimo tarp Valstybės, Savivaldybės ir NVO modeliai” rezultatais. Daugiau nei 16‘000 NVO buvo pakviestos dalyvauti rengimo procese. Darbo grupėje dalyvavo NVO atstovai, valstybės pareigūnai, savivaldybių atstovai ir tarptautinių organizacijų atstovai Kroatijoje.


Estija – 2002 Parlamentas priėmė Estijos Pilietinės visuomenės koncepciją:

• Už įgyvendinimą atsakingas Jungtinis komitetas (valdžia ir NVO);
• Už įgyvendinimo priežiūrą – Estijos NVO tinklas;
• Susitarimų sritys: NVO dalyvavimo, sprendimų priėmimo mechanizmai, NVO dalyvavimas įstatymų priėmimo procedūrose, finansavimo klausimai, statistinė analizė, pilietinis švietimas, viešosios paslaugos;
• 2007 gruodį išrinkti Pilietinės visuomenės fondo taryba iš NVO atstovų;
• Pirmasis pilietinės visuomenės fondo biudžetas NVO plėtrai 2008 metams sudarė 4,5 milijono litų;

Estijos koncepcija (EKAK): priimta Parlamento 2002 m. gruodžio 22 d. Rengimą inicijavo “Estijos ne pelno asociacijų ir fondų centras”, remiant Jungtinų Tautų Vystymo programai (UNDP). 1999 m. gruodžio mėn. po šių diskusijų buvo pasirašytas “Memorandumas dėl bendradarbiavimo tarp Estijos politinių partijų ir Trečiojo sektoriaus skėtinių organizacijų”, kuris pateikė planą galutinio susitarimo dokumentui parengti. Akademikai kartu su NVO ekspertais sukūrė dokumento projektą, kuris buvo intensyviai ir viešai diskutuojamas. Daugiau nei 3‘000 organizacijų buvo pakviestos ruošti galutinį dokumento variantą.

 

Vengrijos vyriausybės pilietinio sektoriaus plėtros strategija. Šis dokumentas, nors ir yra įgyvendinamas, nebuvo priimtas vyriausybės. Jis buvo pateiktas tvirtinimui 2003 m. birželio mėn. netrukus po naujos vyriausybės išrinkimo. pagrindiniu dokumento tikslu numatytas bendravimas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis. Kai kurie analitikai tai traktavo kaip nuoširdžiai gerą valią, o kiti matė paprasčiausias viešųjų ryšių pastangas siekiant atmušti opozicijos partijos populiarumą. Vyriausybė iš pradžių buvo numačiusi pasirašyti susitarimo dokumentą su kelių NVO sektoriaus atstovų grupe, bet atsisakė šios minties, kai nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad nėra tokios grupės, kuri galėtų atstovauti visas Vengrijos NVO. Vis dėlto, pagal strategiją buvo svarstoma galimybė pasirašyti dvišalį susitarimą tarp vyriausybės ir NVO. Taigi, nors vyriausybė strategijos nepriėmė, siūlydama tai padaryti Parlamentui kaip visų politinių jėgų nutarimą, nepaisant to, vyriausybės institucijos dirbo ties strategijos įgyvendinimu taip, lyg ji būtų patvirtinta.


Europos Komisija1997 priėmė Komunikatą dėl savanorystės, nevyriausybinių organizacijų ir fondų veiklos skatinimo Europoje .

Europos Komisija 2000 metais priėmė Diskusijų dokumentą „Tvirtesnės partnerystės su nevyriausybinėmis organizacijomis kūrimas“, kuriuo siekiama užtikrinti sklandų tarpusavio bendradarbiavimą, konsultacijų ir finansinių programų teikimą NVO sektoriui.


Europos Komisija 2001 metais priėmė Baltąją knygą dėl Europos valdymo, kuria užtikrinamas Europos Sąjungos institucijų atskaitingumas visuomenei ir jos grupėms, pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų rėmimas, stiprinimas ir bendradarbiavimas su jomis (2001 m. liepos 25 d. Europos valdymas - Baltoji knyga, COM (2001) 428).

Prieš ES plėtrą (iki 2004 m.), Komisija nusprendė, kad ES valdymo metodus reikia modernizuoti, kad ES institucijos gali geriau naudotis savo galiomis, ir kad ES gyventojai gali geriau prižiūrėti šias institucijas bei geriau suvokti jų atsakingumo lygį. Dokumentas taip pat pabrėžia pilietinės visuomenės atsakomybę. Buvo surengta 12 darbo grupių apimančių šešias sritis. Kiekviena grupė vykdė išorines konsultacijas, įskaitant viešus posėdžius ir viešus internetinius debatus, rengė rekomendacijas ir pasiūlymus dokumentui. Konsultacijų metu NVO reikalavo didesnio dalyvavimo prieš priimant sprendimus. NVO siekė konsultavimosi procedūrų pertvarkymo, t. y. kad konsultacijos būtų efektyvesnės ir kad ES institucijų administracija skirtų didesnį dėmesį NVO indėlio svarbai. NVO taip pat siūlė į ES Sutartį įtraukti atskirą straipsnį apie pilietinių organizacijų dalyvavimą Komisijos konsultacinėje praktikoje.

 

  • NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS SAMPRATA


    Visuotinai yra pripažįstama, jog vienas iš svarbiausių atviros visuomenės bruožų – tai nevyriausybinių organizacijų, kurios aktyviai skleidžia savo idėjas, stengiasi gerinti vietos gyvenimo sąlygas ar padeda tiems žmonėms, kuriems pagalba labiausiai reikalinga, gausa


    plačiau
  • NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS LIETUVOJE


    Lietuvoje nevyriausybinėmis organizacijomis laikomos asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei dauguma viešųjų įstaigų.


    plačiau
  • PILIEČIŲ DALYVAVIMO VALSTYBĖS VALDYME SVARBA


    Piliečių dalyvavimas valstybės valdyme yra vienas iš svarbiausių demokratijos bei laisvos ir atviros visuomenės bruožų, tačiau tuo pat metu sukeliantis problemų ir diskusijų ne tik ideologinių ar mokslinių, bet ir praktinių dalyvavimo sąlygų taikymo galimybių visumoje.


    plačiau
  • NVO SITUACIJA IR BENDRADARBIAVIMAS SU VALDŽIA UŽSIENIO ŠALYSE


    Dauguma išsivysčiusių, demokratinių bei atviros - pilietinės visuomenės idėją puoselėjančios šalys užtikrina efektyvią ir skladžią nevyriausybinių organizacijų, o taip pat ir piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose bei įsitraukimo į savanorišką veiklą plėtros politiką.


    plačiau